užrepėžinti

užrepė̃žinti šnek. 1. tr. ne vietoj padėti, padrėbti, pakerėplinti: Ar tur tatai proto: užrepė̃žina po kojų kokį kerėblą, ir laipiok par viršų! Vvr. 2. refl. išsiskėtriojus atsistoti, pasikerėplinti: Kur čia užsirepė̃žinai, a jau vietos kitur nebturi?! Vvr. Užsirepė̃žino už tako – jei nori, ir lankok aną Vvr. \ repėžinti; užrepėžinti